38 įdomūs faktai iš gėlių pasaulio

Nuo senų senovės gėlės žavėjo mus savo unikaliu grožiu ir nepakartojamais kvapais. Tačiau nepaisant nuostabios savo išorės, kai kurios natūralios gamtos mums suteikiamos dovanos pasižymi išskirtinėmis savybėmis, apie kurias dauguma mūsų niekuomet nebuvome girdėję. Todėl skubame pasidalinti 38 įdomiais faktais tiek apie labai retas, tiek ir apie mums visiems puikiai pažįstamas gėles.

Teigiama, kad pirmosios gėlės atsirado prieš 140 mln. metų. Iki tol Žemėje dominavo paparčiai ir spygliuočiai medžiai. Iš viso pasaulyje egzistuoja apie 250 000 gėlių rūšių.

Rožė – ir gėlė, ir uoga

Seniausia pasaulyje rožė Hildelsheimo miestelyje Vokietijoje.

1. Pasaulyje yra apie 400 rožių rūšių ir daugiau negu 25 000 veislių.
2. Pasirodo, rožės mūsų planetoje vešėjo ir žydėjo dar prieš atsirandant žmogui. Rožė yra vienas iš pirmųjų sukultūrintų augalų, jos pradėtos auginti jau prieš 3 tūkst. metų prieš mūsų erą, tačiau iš pradžių šios gėlės naudotos gydymo tikslais.
3. Rožės – vienos iš nedaugelio gėlių, turinčių turtingą istoriją. Senovės romėnai rožėmis dekoruodavo pastatų fasadus, o aukštesnio luomo piliečių namuose rožių žiedlapiais buvo barstomos grindys.
4. Senovės Egipte rožės buvo laikomos šventomis gėlėmis. Senovės egiptiečiai naudojo jas laidotuvių metu, ant antkapių formuojant nuostabaus grožio vainikus. Rožės ritualų metu buvo naudojamos garbinant Izidę.
5. Seniausia pasaulyje rožė auga Hildesheimo mieste Vokietijoje, prie Šv. Marijos katedros. Čia augančiai rožei yra apie 1000 metų, ji tapo šio miesto lankomu objektu. Aukščiausias rožių krūmas auga Naujajame Džersyje – jis siekia kiek daugiau nei 5 metrus.
6. Istorija byloja, jog kolekcionuoti rožes pradėjo pirmoji Prancūzijos imperatorienė Joséphine de Beauharnais (Žozefina de Boharnė, 1763-1814), kuri buvo Napoleono žmona. Savo kolekcijoje ji turėjo apie 250 šių gėlių veislių.
7. Rožės giminingos persikams, kriaušėms, abrikosams, svarainiams, braškėms ir obuoliams. Kai kurių rožių pumpuruose arba vaisiuose apstu vitamino C. Tarkime, erškėtuogėse yra apie 20 mg šio vitamino. Iš šių gėlių pumpurų ir vaisių gaminamos įvairios arbatos, džemai ir želė, gaminami ledai, likeris, vynas ir kiti gardumynai.
8. 1 ml rožių aliejaus išspausti reikia apie 2 000 žiedų.
9. Apie 85% viso pasaulio rožių aliejaus išspaudžiama Bulgarijoje.

Gvazdikas – „dievų gėlė”

Smulkiažiedžiai gvazdikai

10. Gvazdikų lotyniškas pavadinimas Dianthus caryophyllus reiškia „dievų gėlė“. Mat gvazdiko botaninis pavadinimas „dianthus” yra kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio διος, kuris reiškia „dievas“, ir ανθοσ – „gėlė“. Pirmą kartą šį terminą pavartojo senovės Graikijos botanikas Teofrastas. Gvazdikų (ang. Dianthus) gentį sudaro per 300 rūšių, iš kurių visos – žydinčios gėlės, kilusios daugiausiai iš Europos ir Azijos.
11. Sakoma, pirmasis gvazdikas išaugo iš Šv. Marijos ašarų, kuri matė, kaip Jėzų Kristų nešė prikalti prie kryžiaus.
12. Korėjoje trys gvazdiko žiedai parodo mergaitės ateitį. Remiantis papročiais, jeigu prie plaukų galiukų pritvirtintas žiedas nuvysta pirmas, mergaitės laukia sunkus likimas. Prie plaukų centro pritvirtintas nuvytęs žiedas simbolizuoja sunkią paauglystę, tačiau lengvesnį suaugusios moters gyvenimą. Jeigu pirmiausia žiedas nuvysta viršugalvyje, sunkumų kils tik gyvenimo pabaigoje.

Orchidėjos – maisto ir klijų gamybai

Mažiausia pasaulyje orchidėja

13. 2007 m. žurnale „Nature“ paskelbta, kad ant gintare rastos bitės fosilijos aptikta orchidėjos žiedadulkių. Nustatyta, kad fosilija siekia 10–15 mln. metų. Anot orchidėjų specialisto ir šių augalų parodų kuratoriaus Tomo Mirendos, kai kurios orchidėjų rūšys augo prieš 120 mln. metų.
14. Pasaulyje yra per 25 000 orchidėjų rūšių. Kasdien mokslininkai jų randa dar daugiau.
15. Žurnalo „National Geographic“ duomenimis, 2009 m. gruodį Ekvadore rasta mažiausia (2 mm skersmens) orchidėja. Jos žiedai buvo vos permatomi.
16. Orchidėjų sėklos yra tokios mažos, kad prilygsta dulkių dydžiui.
17. Iš orchidėjų gali būti išgaunami klijai, kuriuos naudodavo actekai. Džiovintų šaknų milteliai, sumaišyti su vandeniu, leidžia išgauti pakankamai stiprių klijų masę.
18. Aukščiausia orchidėja yra net 8 metrų aukščio. Kai kurių šaltinių teigimų, aukščiausios orchidėjos gali užaugti net iki 20 metrų aukščio.
19. Priklausomai nuo orchidėjų rūšies, jų žiedai gali išsilaikyti nuo kelių valandų iki pusės metų.
20. Orchidėjos yra ilgaamžiai augalai – kai kurių rūšių orchidėjos gali gyvuoti net iki šimto metų.
21. Orchidėjos yra gėlės apgavikės. Jos prisikviečia vabzdžius imituodamos jų išvaizdą ir viliodamos specifiniu kvapu.
22. Kai kurios žemėje augančios orchidėjų rūšys kartais pražysta tik po 15 metų.
23. Sunkiausia orchidėja rasta Pietryčių Azijoje. Jos svoris siekė kelis šimtus kilogramų.
24. Kai kurios orchidėjos yra naudojamos maisto gamyboje. Dalinamės keletu orchidėjų gaminimo receptų.

Lelijos – potencialus kačių žudikas

Katėms nuodingi augalai

25. Egiptiečių hieroglifuose lelija išreiškė žemiškojo gyvenimo laikinumą ir amžinojo gyvenimo viltį.
26. Graikų mitas byloja, kad baltosios lelijos išaugo iš Dzeuso žmonos Heros pieno. Hera nekentusi Heraklio – Dzeuso ir Tėbų karalienės sūnaus, pusdievio – todėl nuo jos akių buvo paslėptas jo naujagimis. Vis dėlto Hera jį radusi ir norėjusi pažindyti, tačiau kūdikis įkandęs jai į krūtį, ir pieno čiurkšlė virtusi Paukščių tako (kitomis kalbomis – Pieno tako) galaktika. Keli lašai nukritę į žemę – ir tose vietose užaugusios lelijos.
27. Lelijos yra išties žavingos gėlės, kiekvieną džiuginančios savo unikalia išvaizda. Tenka pripažinti, jog kalbant apie lelijas ne viskas yra taip gražu kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – lelijos, nepaisant savo išorinio pozityvumo, tuo pat metu yra ir tikrų tikriausias potencialus žudikas! Taip yra dėl didelio kiekio lelijose esančių kalcio oksolato sankaupų, kurios yra išskirtinai nuodingos katėms – netgi vienas lelijos kąsnelis jūsų augintinį gali pražudyti. Lelijų ragauti nepatartina ir žmonėms – jos gali apnuodyti jūsų organizmą.

Tulpės – dažnas salotų ingredientas

Suleimanas Didysis su tulpės formos turbanu

28. XVII a. Olandijoje tulpės svogūnėlis buvo vertingesnis už auksą. Šios gėlės simbolizuoja nemirtingumą ir meilę. 1623 m. vienas populiariausios rūšies svogūnėlis kainavo 1 000 guldenų (beveik 450€), kai tuo tarpu vidutinio olando metinės pajamos siekė 150 guldenų (apie 68€). Žmonės netgi parduodavo namus, kad įsigytų tulpių svogūnėlių. Tokia šių gėlių manija tapo spekuliatyviu burbulu, sukėlusiu šioje šalyje ekonomikos nuosmukį. Per vieną mėnesį tulpių svogūnėlių kaina padidėjo 20 kartų, o prieš sprogstant burbului sumažėjo daugiau negu 20 kartų.
29. Gaminant patiekalus vietoj svogūno galima rinktis tulpių svogūnėlį. II-ojo Pasaulinio karo metais (1944 – 1945) žmonės gelbėdamiesi nuo bado maistui naudojo ir tulpių svogūnėlius, ir žiedlapius.
30. Pasaulyje yra paplitusios bent kelios valgomų tulpių rūšys, kurių žiedlapiai yra dažnas įvairių salotų ingredientas. Tokios tulpės turi savitą poskonį, gebantį net iš pirmo žvilgsnio įprastas salotas paversti kažkuo išskirtinėmis, todėl jos yra išties populiarios Azijoje bei Okeanijos regione.
31. Manoma, kad būtent dėl senovės Turkijoje paplitusios tradicijos puošti tradicinius galvos apdangalus turbanus tulpių žiedais, europiečiai per klaidą suteikė šiai gėlei pavadinimą, kilusį iš persiško žodžio, reiškiančio „turbanas”.

Bambukas – pražysta tik po 65-120 metų

Bambuko žiedai

32. Bambukas yra greičiausiai augantis augalas mūsų planetoje. Per 24 valandas, esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms, bambukas paauga iki 90 centimetrų. Skirtingai nuo kitų sumedėjusių augalų, bambukas pasiekia brandą tik po 3 ar 5-erių savo gyvavimo metų.
33. Bambukai į atmosferą išskiria 30% daugiau deguonies ir lyginant su kitais augalais – sugeria daugiau anglies dioksido. Dėl šių priežasčių bambukai turi didžiulį teigiamą poveikį šiltnamio efekto mažinimui ir oro valymui.
34. Bambuko žiedai įprastai aptinkami labai retai. Ant kai kurių bambukų rūšių žiedai pasirodo tik po 65 ar net 120 metų. Dar vienas labai įdomus faktas apie bambukus yra tai, kad ant visų tos pačios rūšies bambukų gėlės visuomet pasirodo tuo pačiu metu – nepaisant to, kurioje pasaulio dalyje jie auga.
35. Bambuko pluoštas yra kietesnis už plieną, taip pat, jis ir smūgius atlaiko geriau už betoną. Taigi, bambukas yra viena stipriausių medžiagų mūsų planetoje.
36. Dėl savo unikalių savybių (lengvumo, elastingumo ir tvirtumo), bambukas naudojamas dviračių rėmų gamyboje, pastatų statyboje ir kt.
37. Nors iš viso yra žinoma per 1500 skirtingų bambuko rūšių, tik šešios jų rūšys yra tinkamos maisto gamyboje.
38. Bambukas – labai vešlus augalas, sparčiai plintantis šaknų pagalba. Auga upių pakrantėse, pakelėse, sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje šis augalas pripažintas pavojinga invazine rūšimi. Tvirta bambuko šaknų sistema ardo grindinius, kelius, statinių pamatus bei alina dirvožemį.