Gedulo floristika Lietuvoje

Gedulo floristika Lietuvoje yra viena jautriausių temų floristo darbe. Klientui skaudu dėl patirtos netekties. Floristams skauda, nes profesionalios kūrybos šioje srityje dar mažai. Daugumoje gėlėmis prekiaujančių vietų parduodami darbai, kurie yra 30 metų atgal į praeitį ir į priekį čia judama lėtai. To priežastys gali būti įvairios − nenoras, nežinojimas, baimė naujovėms.

Dėl gyvenimo tempo ir liberalesnių pažiūrų, vienos iš atsisveikinimo su artimaisiais religinių tradicijų išnyko, kitos pakito, taip pat rados naujų, bet vienas dalykas išlieka aktualus kaip prieš keturiolika tūkstančių metų, taip ir dabar – gėlės. Jos vakar, šiandien ir rytoj bus gyvenimo grožio ir trapumo simbolis. Gėlės turi galią mintyse ir širdyje palikti mažesnę netekties skausmo žaizdą. Yra galingas simbolis norintiems paskutinį kartą padėkoti, atleisti ar atsiprašyti.

Floristas profesionalas, kaip dailininkas drobę, teptuką ir dažus, savo rankose turi patį gražiausią, trapiausią įrankį − gėlėmis jis gali nutapyti žmogaus istoriją. Atėjusiems atsisveikinti papasakoti apie mirusiojo gyvenimo filosofiją, jo pomėgius, pasiekimus. Gėlės − tarytum paskutinė artimųjų dovana, paskutinis mylimųjų apkabinimas, kuris neturi būti šaltas ir dar labiau graudinantis. Visai nereikia bijoti, kad šis apkabinimas bus jaukus ir gedėjimo momentu mus šildys prisiminimai.

Gedulo floristikoje ieškokime simbolikos, estetikos ir filosofijos

Nesinori tikėti, kad daugybę prasmingų metų nugyvenusio žmogaus istorija telpa kompozicijoje, sukurtoje ant iš medienos atraižų sukalto pagrindo, komponuojant Lietuvos kraštovaizdžiui neįprastus aštrių formų palmių lapus ir skaudžiai baltos spalvos gėlių žiedus bei viską apjungiant sunkius deficito laikus primenančios čežančios ir būtinai juodai baltos plastiko juostos dekoru. Kad ir kokiu kampu bepažiūrėsi, jausmo, simbolikos, estetikos ir filosofijos tokiuose gedulo darbuose mažai. Per mažai. To beveik nėra.

Kryželis ant kapo

Gal mirusysis mėgo skaityti, o gal rašyti? Buvo žemdirbys ar pilotas? Išėjo jaunas ar senas? Galbūt gimtadienio dieną tikėdavosi gauti geltonos spalvos gėlių žiedus? Gedulo kompozicija skirta pagerbti asmenybei, todėl rinkitės spalvas, įdomesnes puokščių formas. Laužkite smilgų stiebelius, taip parodydami staigią jauno žmogaus netektį. Papirusinės viksvuolės stiebai kompozicijoje puikiai tinka rašyti mėgusiam žmogui išlydėti. Nepamirškime gamtos sezoniškumo − jaunų žiedų pumpurai, pievų pastelė, uogų šakelės, medžių lapai, javų varpos − gėlių kalboje fantazijai ribų nėra.

Išaugome vien baltų chrizantemų dekoro marškinėlius

Mokant gėlių kalbą, mirusiojo gyvenimo istoriją užrašyti nesudėtinga. Tikroji gedulo floristika reikalauja ne tik religijos bei kultūros išmanymo. Siekiant įgyvendinti vieningą ir prasmingą gedulo dekoro planą, floristui taip pat svarbu gerai išmanyti formą, proporcijas, medžiagiškumą, spalvas, komponavimo techniką, gėlių simboliką. Nereikia didelio kiekio žiedų, reikia kokybės bei turinio. Turint profesionalias žinias ir viziją, mūsuose gedulo floristika skriete nuskries subtilios ir individualizuotos floristikos kryptimi. Ta pačia kryptimi, kurioje jau gerokai į priekį yra išsiveržusi vestuvių floristika. Įsileis spalvas ir naujas formas.

Juk nė kiek neatrodo keista, kad popkaralius Michael Jackson į paskutinę kelionę buvo palydėtas raudonų rožių dekoru, tokiu pat ryškiu kaip buvo jo asmenybė. Popiežiaus Jono Pauliaus II gedulo dekore nebuvo nei vieno gėlės žiedo − taip tarsi pratęsiant popiežiaus pontifikato metu puoselėtą paprastumo ir kuklumo idėją. O galbūt pamenate princesės Dianos, grakštumu lyg gulbės žavėjusios pasaulį, atsisveikinimą? Tą dieną dekore vyravo baltos lelijos − karališkos valdžios, atsidavimo, moteriško švelnumo simbolis.

Kūnas mirė, bet prisiminimai nemiršta

Ką daryti, kad gedulo floristika Lietuvoje būtų kuo mažiau skaudi tema tiek artimojo netektį išgyvenantiems, tiek gėlių kalbą išmanantiems ir valdantiems floristams? Ieškokime dialogo. Neikite ten, kur galite įsigyti tik iš anksto paruoštus, jokios žinutės apie jūsų skausmą neperteikiančius gėlių ir palmių lapų ruošinius. Tai nėra gražu ir nėra nei techniškai, nei gyvenimiškai teisinga. Ieškokite floristų meistrų, turinčių kitą požiūrį į netekties gėles. Eikite pasitarti, skambinkite ar parašykite jiems keletą gražiausių prisiminimų apie mirusįjį, jo išskirtinumą, pomėgius. Tik tada gėlės prabils ir atėjusiems atsisveikinti papasakos mirusiojo gyvenimo istoriją, jūsų ryšį. Ilgametė patirtis byloja, kad netekties, ilgesio ir atsisveikinimo našta taps lengvesnė, kai atsisveikinsime parodydami pagarbą ne kūnui, bet asmenybei.