Kambariniai augalai, kurie mus gydo

Yra daugybė priežasčių, kodėl verta auginti augalus namuose, ne vien tik siekiant estetikos ir jaukumo savose erdvėse. Juk namai be gėlių – tarsi ne namai: trūksta gyvybės, jaukumo…

Visų pirma, augalai padeda mums kvėpuoti. Kai įkvepiame, mūsų kūnas apsirūpina deguonimi; kai iškvepiame, išleidžiame anglies diogsidą. Augalai taip pat yra gyvi organizmai, kurie vartoja deguonį. Ne visi turbūt žino, kad dieną augalų lapai gamina deguonį ir valo mūsų gyvenamąsias patalpas. Tačiau naktį, saulutei nusileidus, jie, kaip ir mes, aplinkoje esantį deguonį naudoja kvėpavimui. Ar taip daro visi augalai? Pasirodo ne visi. Kelios kambariuose auginamos augalų rūšys deguonį išskiria ir naktį. Taigi, pabandykime iš arčiau susipažinti su tais augalais, kurie gali padėti rūpintis namų sveikata ir yra ypatingai tinkami laikyti miegamajame.

Oras gyvenamosiose patalpose gali būti nuo dviejų iki penkių kartų labiau užterštas nei lauko, o augalai yra natūralūs jo valytojai. Naminiai augalai padidina drėgmės kiekį ore ir taip padeda išvengti kvėpavimo takų susirgimų, kosulio ir gerklės skausmo. Be abejo, namuose auginami augalai padeda mums jaustis ramesniems, džiugina mūsų jusles savo grožiu.

Sveikatinantys augalai jūsų namams

Į sveikatinančius augalus reikėtų pažiūrėti iš dviejų pusių. Vieni yra naudojami vaistinių preparatų gamybai, pavyzdžiui, alavijas. Iš jo sulčių galima pagaminti daug vartojamų preparatų. Bet kartu alavijas, pavyzdžiui, į aplinką išskiria fito-organinių medžiagų, kurios pakeičia oro sudėtį. Kvėpuojant tokiu oru, geriau reguliuojasi mūsų gyvybinės funkcijos. Jei reikia, kraujo spaudimas padidėja, jei reikia, sumažėja, didėja plaučių tūris. Trumpai tariant, sveiki žmonės ir išlieka sveiki, o sergantys greičiau pasveiksta.

Kalbant apie dabar plačiai auginamus kambarinius augalus, remiantis tyrimais, galima įvardinti, kad tikroji kinrožė iš oro sunaikina, pašalina streptokokus, stafilokokus, t. y. tuos mikroorganizmus, kurie gali mums sukelti negalavimus. Sansevjeros iš oro pašalina benzeną, formaldehidą, tolueną, chloretileną.

Kiekvienas iš mūsų yra skirtingas, todėl mums reikia skirtingą poveikį darančių augalų. Mes dažnai nežinome tos aplinkos, kurioje gyvename, taršos. Nežinome, kas yra kambaryje, kokie kenksmingi chemikalai, darantys įtaką mūsų sveikatai. Atskiros augalų rūšys visų tų kenksmingų elementų nepanaikina, tik kai kuriuos.

Pasirenkant augalus, reikėtų daugiau dėmesio kreipti į save ir pasirinkti tuos augalus, šalia kurių jaučiamės maloniai. Augalai, kuriuos taip pasirinksite, bus patys naudingiausi. Mes juos, visų pirma, turime pasirinkti intuityviai.

Augalai miegamojo kambariui

Atlikdama tyrimą, kuriuo buvo siekiama ieškoti būdų, kaip išvalyti orą kosminėse stotyse, NASA parengė pagrindinių orą valančių augalų sąrašą (Dr. Qing Li “Miško maudynės Shinrin-Yoku” 2018 m.). Šie augalai geriausiai tinka miegamojo kambariui, nes deguonies gamybą vykdo net nakties metu:

• Trijuostė sansevjera (lot. Sansevieria trifasciata)
• Kraštuotoji dracena (lot. Dracaena marginata)
• Vėzdūnė (lot. Spathiphyllum)
• Sukilis arba Skindapas (lot. Epipremnum aureum)
• Gelsvasis dipsis (lot. Dypsis lutescens)
• Kuokštinis chlorofitas (lot. Chlorophytum comosum)
• Gebenė lipikė (lot. Hedera helix)
• Chrizantema (lot. Chrysanthemum)
• Gerbera (lot. gerbera)
• Azalija (lot. Azalea)

Nuo to, kokie augalai auginami miegamajame, priklauso ir jūsų miego kokybė. Išvardinsime geriausius kandidatus puošti šį kambarį.

Gėlė rekordininkė pagal pagaminamo deguonies kiekį

Trijuostė sansevjera (lot. Sansevieria trifasciata)

Trijuostė sansevjera (lot. Sansevieria trifasciata) dar vadinama „uošvės liežuviu“, „karduote”, „Lydekos uodega”. Ši gėlė – rekordininkė pagal pagaminamo deguonies kiekį per parą. Ji – puikus miegamojo ir darbo kambario draugas. Naktį ji užuot naikinusi deguonį, jį gamina. Tam, kad jūsų miegamajame nepritrūktų deguonies, jums reikės 6-8 gerokai paaugusių sansevjeros augalėlių. Jų aukštis turėtų būti bent jau iki jūsų juosmens.

Kaip prižiūrėti?

Geriausia vieta sansevjerai – palangė, nes jai reikia kuo daugiau natūralios šviesos, o ar ant palangės šilta, ar šalta – šiam augalui ne itin svarbu. Vis dėlto, tiesioginiai saulės spinduliai gali apdeginti augalą, todėl sansevjerą laikykite ant tos palangės, kurią saulė nušviečia vakarop.

Sansevjeros priežiūros esmė – tinkamas laistymas. Jai baisiausia – vandens perteklius, dėl to augalas gali supūti. Vandenį geriau naudoti nusistovėjusį, kambario temperatūros. Vasarą laistykite kartą per savaitę, žiemą gali užtekti palieti sansevjerą vieną kartą per pora savaičių. Tręšti pakanka kartą per metus, bet jeigu tai darysite dažniau, gėlei tikrai nepakenksite.

„Moteris drakonė”

Kraštuotoji dracena (lot. Dracaena marginata) priklauso agavinių šeimos augalų grupei. Visžalių dracenos medžių ir krūmų tėvynė yra Azijos ir Afrikos atogrąžų sritys. Lotyniškasis Dracaena vardas yra kilęs iš graikų žodžio „drakaina”, kuris reiškia „moteris drakonė”. Nupjovus ar nulaužus šio augalo šakas, jis išskiria lipnų skystį, kuris, pasak mitologinių šaltinių, senovės graikams primindavęs moters drakonės kraują.

Dracaena surculosa

Kaip kambarinė gėlė dracena auginama dėl jos formų plastiškumo ir sodriaspalvių lapų. Tai – itin populiarus augalas, kuriuo daugelis puošia biurus bei erdvius namų kambarius. Tiems, kurie gali mėgautis erdviu miegamojo kambariu, kraštuotoji dracena – ypatingai rekomenduotinas augalas, valantis namų orą ir gaminantis deguonį net ir nakties metu.

Šis lapuotis šviesos ir šilumos atžvilgiu ne toks jautrus aplinkai, todėl labai tinka ir tamsesnėms, kiek vėsesnėms patalpoms dekoruoti. „Nors dracena dažniausiai išauga didelė ir reikalauja erdvės, įmanoma rasti ir kitokių, dar plastiškesnių, bambuką primenančių šios šeimos augalų, tokių, kaip dėmėtoji dracena (lot. Dracaena surculosa).” – sako Rita Naujalienė, „Ritos gėlės” floristė.

Kaip prižiūrėti?

Dracena itin gerai auga namuose kambario temperatūroje. Margalapėms veislėms reikia šiek tiek daugiau šviesos, žalialapėms tiks ir pusiau šešėlis. Nei vienų, nei kitų nepatartina statyti prie pietinio lango – nuo per daug saulės gali apdegti lapai. Vasara – puikus laikas šiuos augalus išnešti į lauką. Jas reiktų statyti pavėsyje ir aukštus augalus saugoti nuo stipresnio vėjo – jie gali apvirsti. Žiemą šviesos pakaks prie lango rytinėje ar vakarinėje pusėje esančioms dracenoms.

Sausas oras dracenoms nekenkia. Ilgamečius, suvešėjusius augalus karts nuo karto patariama nuplauti po dušu arba lapus nuvalyti drėgna šluoste. Vandens purškimu ant dracenų lapų užsiimti reiktų tik su jaunais šios šeimos augalais. Nors ir neišlepusios, dracenos jautrios drėgmės svyravimams. Nuo vandens pertekliaus arba stokos ima kristi lapai. Laistyti reiktų šiltu vandeniu, kai tik žemės paviršius pasidaro itin sausas. Tręšimu rekomenduojama užsiimti nuo kovo iki rugpjūčio, intervalai – kas 2 savaitės. Persodinti geriausia pavasarį, tad kovo–gegužės mėnesiai – itin puikus laikas įsigyti šį lapuotį.

„Moterų laimė” – tamsiam miegamojo kambariui

Vėzdūnė arba papėdžialapis (lot. Spathiphyllum) puikiai sugeria iš oro kenksmingus formaldehidus ir pelėsių sporas, užtikrina švarų orą, kuriuo kvėpuojame miegodami.

Vėzdūnė liaudyje dar vadinama „moterų laime“. Manoma, kad moterims šis augalas atneša laimę asmeniniame gyvenime: netekėjusioms merginoms padeda rasti savo meilę, o ištekėjusioms moterims padeda sukurti harmoniją šeimoje. Liaudyje tikima, kad tik mylinčius ir gerbiančius vienas kitą sutuoktinius vėzdūnė džiugina savo neįprastais, bures primenančiais žiedais.

„Moterų laimė” pasižymi ir kitomis naudingomis savybėmis: išskiria medžiagas, kurios padeda nuo streso, gerai drėkina orą ir prisodrina jį ozonu, išvalo jį nuo kenksmingų toksinų. Šis augalas padeda nukenksminti ne tik mikroorganizmų kolonijas, bet ir amoniako, benzolo, acetono ir įvairių rūšių spirito garus. „Baltosios burės“ sugeria smalkes, ksilolą, toluolą ir formaldehidą. Vėzdūnei niekas neprilygsta kovoje su cheminėmis medžiagomis ir pelėsio grybais. Kartu su vėzdūnėmis palanku įsikelti į naujus namus, kuriuose neseniai buvo atliktas remontas: jos dėka kvėpuosite švaresniu oru.

Vėzdūnė (lot. Spathiphyllum)

Kaip prižiūrėti?

Vėzdūnė auga šešėlyje, todėl idealiai tinka tamsiam miegamajam. Vegetacijos ir žydėjimo periodu šį augalą laistyti reikia gausiai, bet šio augalo šaknys nepakenčia užsistovėjusios drėgmės, todėl nepersistenkite ir tarp laistymų leiskite išdžiūti viršutiniam substrato sluoksniui. Žiemą ji turi būti laistoma gerokai mažiau, bet svarbu neleisti, kad žemė visiškai išdžiūtų.

Vėzdūnei reikia drėgno oro, todėl vasarą ir pavasarį pravartu augalą dažnai purkšti ar tiesiog drėgna kempinėle valyti lapus. Substratas vėzdūnei geriausiai tinka nesunkus, antraip ties šaknimis gali užsistovėti vanduo. Būtent todėl, kad šaknys nepūtų, reikia pasirūpinti geru drenažu.

Feng Shui augalas, pritraukiantis pinigus

Sukilis arba Skindapas (lot. Epipremnum aureum)

Pagal Feng Shui šis augalas dažnai vadinamas pinigų medžiu. Neapsigaukite – tai ne tas pats pinigų medis(zamiokulkas), kurį mes įpratę auginti Lietuvoje, o sukilis arba dar liaudyje vadinamas skindapas, lot. Epipremnum aureum. Šis augalas gali pritraukti turtą, pritraukdama į namus teigiamą energiją. Nenuostabu, kad augalas dar vadinamas „laimės medžiu“. Tikima, jog jis pritraukia finansinę sėkmę, jei sodinant arba persodinant į vazono dugną įdėjote monetą.

Sukilis pasižymi aktyvia deguonies gamyba nakties metu, šalina formaldehidus ir kitus kenksmingus ore besikaupiančius chemikalus – tad puikiai tiks jūsų miegamojo puošybai ir padės geriau išsimiegoti. Pinigų medis tinka bet kokiam moderniam ar klasikiniam interjerui, o, svarbiausia, turi teigiamą poveikį sveikatai. Tinkamai prižiūrimas šis augalas vysto vešlią karūną ir gali būti lengvai formuojamas.

Kaip prižiūrėti?

Sukilis nelaikomas kaprizingu – jis toleruoja sausrą, tačiau nemėgsta būti laikomas tamsiuose kambariuose. Sukilių yra ganėtinai daug rūšių, bet galite drąsiai rinktis patikusią nepaisant, kokios ji rūšies, nes visi šie augalai tinkami auginti namuose, o priežiūra gali skirtis tik minimaliai.

Sodinant reikia pasirūpinti tinkama žeme. Paprasta sodo dirva netinka šiam augalui, mat gali būti užkrėsta kenkėjais, kurie buto sąlygomis gali imti daugintis ir kenkti augalui, todėl paprastai naudojame kaktusams ir sukulentams augalams naudojama specialų mišinį. Jei nusprendėte vis dėl to naudoti universalų gruntą kambarinėms gėlėms, tuomet į jį įmaišykite truputį smėlio, jog gruntas taptų laidesnis. Gruntas būtinai turi būti laidus, nes kaupiantis vanduo skatina šaknų puvimą.

Skindapas turi būti laistomas reguliariai, bet ne per gausiai. Svarbu, kad viršutinis dirvožemio sluoksnis vazone visada būtų sausas. Vandenį geriausia pilti į lėkštelę, kad augalo šaknys jo pasiimtų tiek, kiek reikia. Nelaikykite tiesioginėje saulės šviesoje, geriau šešėlyje – lapai bus žali, mėsingi – tiesioginėje saulėje lapai dažnai paruduoja. Žiemą laikykite vėsesnėje vietoje, kur temperatūra siekia žemiau 20 laipsnių šilumos, liekite kartą per mėnesį.

Augalas – namų sargas

Kuokštinis chlorofitas (lot. Chlorophytum comosum)

Kuokštinis chlorofitas (lot. Chlorophytum comosum) – tai labai nereiklus iš Afrikos (Gerosios Vilties kyšulys) atkeliavęs augalas. Chlorofitas labai nereiklus, tačiau mokslininkai jau senokai pastebėjo, jog šis augalas yra tikras namų sargas.

Kuokštinis chlorofitas suriša ore sklandančias kenksmingas medžiagas – ypač formaldehido junginius ir sugeba naikinti ore skraidančius mikroorganizmus. Chlorofitą drąsiai galite auginti ypač sausuose namuose, nes jis drėkina patalpų orą. Keturi chlorofitai nuo teršalų apvalys 10 kvadratinių metrų kambario oro plotą. Teršalus jie išvalo ypač efektyviai – sunaikina net 70-80 proc. ore tvyrančių kenksmingų dalelių. Šie augalai – tai vieni geriausių natūralių kambario oro filtrų. Patys nenukentėdami, jie sugeria daug kenksmingų medžiagų. Ypač chlorofitus rekomenduojama auginti naujose patalpose.

Tipiškų šios rūšies atstovų lapai siauri, linijiški, iki 40 cm ilgio, žali, o plačiau paplitusios veislės „Variegatum” – su plačiomis baltomis juostomis per vidurį, išilgai pagrindinių gyslų. Vos metus paaugintas vazone, kuokštinis chlorofitas išleidžia ploną, 30–60 cm ilgio žiedynkotį ir pražysta smulkiais baltais žiedeliais. Jiems sunykus, pradeda augti „vaikučiai“. Dekoratyviausi seni, tankūs augalai, apsupti daugybės nusvirusių žiedynkočių su jaunomis atžalėlėmis.

Kaip prižiūrėti?

Nors chlorofitai – labai nereiklūs ir gajūs augalai, tačiau kad jie augtų gražūs, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių. Žalialapius augalus galima laikyti šviesioje arba ūksmingoje vietoje, o margalapius – daugiau šviesioje. Tinka įprasta kambario temperatūra. Žiemą chlorofitai gali praleisti ir vėsioje vietoje. Žemė vazone visada turėtų būti vidutiniškai drėgna. Perlieti augalai gali pradėti pūti, o trumpą perdžiūvimą gali ištverti. Žemei chlorofitai nėra reiklūs. Tinkamiausias substratas – kompostas, bet gerai auga ir durpių mišiniuose, net paprastoje daržo žemėje.

Kasmet chlorofitų persodinti nebūtina. Tai užtenka daryti kas 2–3 metus arba jei augalai netelpa vazonuose. Vasarą, kai jau nebebūna šalnų, juos galima pasodinti lauke – gėlyne arba balkono loveliuose.

Kaip rūpintis augalais, kad jie gydytų jūsų namus?

1. Miegamuosiuose ir darbo kambariuose rekomenduojama statyti ne daugiau kaip 2-3 augalų vazonėlius.
2. Augalų lapus reikia reguliariai valyti nuo dulkių. Jeigu ant augalo lapų leisite kauptis dulkėms, šiose dulkėse kaupsis ir augalo surištos nuodingosios medžiagos, kurios vėl pakils į orą pradėjus tvarkyti kambarius. Todėl stenkitės, kad jūsų augalų lapai visada būtų švarūs.
3. Vazonėlių su augalais nereikėtų statyti arti galvos ar labai arti jūsų lovos. Tai gyvi organizmai, kuriems erdvė reikalinga taip pat kaip ir jums. Kad vieni kitiems netrukdytumėte, statykite juos toliau nuo savęs.

Įsigykite internetu

Kai kuriuos straipsnyje pristatytus augalus galite įsigyti ritos gėlių internetinėje parduotuvėje.